Istorija
Vilniaus „Sakalų” krepšinio klubo fanų istoriją galima būtų išskirti į dvi dalis, kurios viena nuo kitos skiriasi kaip diena ir naktis.
Pirmasis „Sakalų” fanų istorijos etapas prasidėjo 1994-1995 metų sezone. Būtent šiais metais krepšinio klubas LPA „Sakalai” iškovojo teisę rungtyniauti elitinėje Lietuvos krepšinio lygoje. Labai tikėtina, kad klubas galėjo turėti fanų ir anksčiau, dar rungtyniaudamas žemesnėje lygoje. Didžiąją dalį fanų sudarė Lietuvos policijos akademijos studentai, tad jie iškart tapo nemylimais bene visų kitų fanų tarpe, tiesa, dėl reto lankymosi kituose šalies miestuose rimčiau konfliktuodavo tik su Vilniaus „Statybos” gerbėjais.
VRM salėje, kurioje savo namų mačus žaidė LPA „Sakalai” buvo sukuriamas skurdokas garsinis palaikymas, buvo keletas banerių, tarp jų ir garsusis – „Įstatymas mūsų pusėje”.
Nors sakaliniai ir nebuvo mėgiami kitų klubų fanų, bet jie visgi darė nereguliarias išvykas, aplankė netgi Baltijos taurės varžybas Venspilyje.
Po pirmųjų sezonų pakilimo „Sakalų” fanus, kaip ir beveik visą Lietuvos krepšinio fanų judėjimą, apėmė gili krizė. Kartais namų mačuose komandą palaikydavo vos 5-7 ištikimiausieji. „Sakalų” varžybų nepraleisdavo Rublis, Gaga, Dėdė, Klierikas Gegutė. Ir, kai jau atrodė, kad sakalinius išpjaus giltinė, atėjo 1999-2000 metų sezonas, gražinęs viltį Vilniaus „Sakalų” aistruoliams. Tam prielaidas davė Vilniaus „Statybos” fanų, nepatenkintų KK „Lietuvos Ryto” vadovų politika jų atžvilgiu, ir nuolatiniais konfliktais su lenkų ir rusų tautybės dienraščio remiamios komandos fanais, atsiskyrimas nuo „Lietuvos Ryto”. Tad garbingas ir senas tradicijas turėjęs klubas nustojo egzistavęs, o jų fanai pasitraukė į pogrindį laukti galimo jo atgimimo. Netrukus, pasklidus kalboms apie galimą „Sakalų” ir „Statybos” klubų susijungimą, abiejų klubų fanai pradėjo palaikyti Vilniaus „Sakalus”, tiesa, statybfaniai neatsisakė savo juodai baltų spalvų ir dvi grupuotes, palaikančias tą patį klubą suvienydavo tik skanduotė „Vilnius”.
Tiek sakaliniai, tiek opoziciškai nusiteikę statybfaniai sezono pradžioje padarė keletą išvykų už „Sakalus”, kol galiausiai keliems juodai baltųjų lyderiams atsibodo ta nežinia dėl ateities ir jie (Piratas, Būgnininkas, Šurikas bei Guzikas), perėjo į KK „Sakalai” fanų gretas. Abiejose pusėse buvo tuo nepatenkintų, tad neapsieita be konfliktų, bet galiausiai viskas susireguliavo ir šie keturi asmenys tapo pilnateisiais „Sakalų” fanų bendruomenės nariais.
Su jų atėjimu ir aktyviu dalyvavimu išvykų ir laisvalaikio organizavime prasidėjo „Sakalų” fanų pakilimas, kuriam įtakos turėjo ir sėkmingas klubo dalyvavimas R. Saportos taurės varžybose. Tai galima butų pavadinti antrojo istorijos etapo pradžia.
1999 metų pabaigoje „Sakalų” fanai suformavo ultriškais principais besivadovaujančią grupuotę – “Wrath”. Visur ir visada palaikyti savo mylimą klubą ir ginti savo geltonai žalių spalvų garbę yra dvi pagrindinės Vilniaus „Sakalų” fanų idėjos. Vadovavimą į savo rankas tvirtai perėmė Piratas, tapęs tikruoju žaliai geltonųjų „patriarchu“. Būtent jo dėka 1999 m. sakaliniai nepraleido nei vienos išvykos Lietuvoje. Tai buvo didelis laimėjimas, ką tik užgimusiai jaunai, bet energingai grupelei. Tačiau mes jau brendome didesniems žygiams.
Toliau ultrizmo idėjų įgyvendinimą ir vadovavimą perėmė Žulikas.
2000 metais Dėdė ir Žulikas padarė pirmąją Wrath istorijoje išvyką į užsienį, aplankę R. Saportos taurės rungtynes Paryžiuje (Prancūzija), o 2001 metais “Wrath’ai” – Žulikas ir Trainykas – buvo pirmoje išvykoje už Lietuvos nacionalinę krepšinio rinktinę Europos čempionate Turkijoje.
Žuliko vadovaujama grupuotė įrodė, kad ultrizmas yra įmanomas ne tik futbole, bet ir krepšinyje. Vykti į išvykas savo jėgomis, nepraleisti nei vienos išvykos, ginti žaliai geltonų spalvų garbę tapo įprastu Vilniaus „Sakalų” ultroms gyvenimo būdu.
Vilniaus „Sakalų” fanų priskaičiuojama apie 20-30. Reguliariai daromos visos išvykos Lietuvos teritorijoje. Taip pat „Sakalų” ultros aktyviai dalyvauja Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės palaikyme ir „Sakalų” vėliavos pastaruoju metu plazda visur, kur žaidžia Lietuvos rinktinė.
Vilniaus „Sakalų” ultros leidžia savo ziną „Sparnai”. Jau pasirodė 14 šio leidinio numerių.
2004 m. didžiajai daliai vyresniosios kartos aistruolių pasitraukus iš fanizmo, jaunimas nesugebėjo jų tinkamai pakeisti, pakriko organizacinė veikla, atsirado trintis tarp jaunesniosios ir vyresniosios kartos fanų.
2004-2005 ir 2005-2006 metų sezonai buvo stagnaciniai, vis mažėjantys fanų skaičiai namų mačuose ir išvykose tapo Wrath’ų kasdienybe. 2004-2005 metų sezono pabaigą apkartino konfliktas su komanda, kai dėl ultrų uždegto dūminio užtaiso buvo nutrauktos rungtynės dėl 3-ios vietos tarp Vilniaus „Sakalų” ir Šiaulių „Šiaulių” ekipų.
Situacija tenkinti negalėjo, todėl 2005-2006 metų sezono pabaigoje, daugiausiai Chameleono pastangomis, „Sakalų” ultros mobilizuojasi – į tribūną sugrįžo didžioji dalis senųjų aistruolių, per mačus uždegami fajeriai, atnaujinamos skanduotės. Vaizdinio ir garsinio palaikymo pagerėjimas duoda savų vaisių, į fanų gretas įsilieja vis daugiau jaunimo.
Visuotinio „Sakalų” ultrų susirinkimo metu likviduojama “Wrath” grupuotė, nuo tos akimirkos vadinamės tiesiog “Sakalai Ultras”.
Nors “Sakalai Ultras” aktyviai reiškėsi organizuodami išvykas, žiniasklaidoje dažniausiai buvo nušviečiami „juodi“ darbeliai, ypač uoliai Sakalų fanų antiįstatymišką veiklą nušviesdavo buvęs Lietuvos komunistų partijos propogandinis leidinys.
Nuo 2006m. „Sakalų“ fanai, nepaisant to, kad žmonių kiekiu tribūnoje nusileidžia savo pagrindiniams konkurentams – „Žalgirio“ ir „Lietuvos Ryto“ gerbėjams – kryptingai ir aktyviai darbuojasi tobulindami vaizdinį ir garsinį palaikymą, šioje srityje lenkdami ne tik daugelį krepšinio, bet ir futbolo fanų grupuočių.
Visgi 2008-2009 metų sezoną “Sakalai Ultras” buvo ištikusi krizė, kai nei vienas “Sakalai Ultras” narys nenuvyko į BBL varžybas Taline. Dėl šios priežasties, ir nepakankamai aktyvaus daugelio grupuotės narių dalyvavimo bendram reikale, “Sakalai Ultras” buvo savo noru trumpam atsisakę ultrų vardo, ir įšsikėlę sau sąlygas šiam vardui susigrąžinti. Sėkmingai įgyvendinę numatytas sąlygas, “Sakalai Ultras” su nauja energija kibo į darbus. Tai davė savų vaisių: į žaliai geltonųjų gretas įsiliejo daug naujų žmonių, ir, kas dar maloniau, aktyviau grupuotės veikloje ėmė reikštis veteranai, o tai teigiamai atsiliepė ir komandos rezultatams.
2009 metais Vilniaus „Sakalai“ savo ištikimiausiųjų tribūną nudžiugino iškovota BBL Iššūkio taure. Tai bene didžiausia mūsų komandos pergalė nuo tada, kai 1999 buvo iškovoti LKL bronzos medaliai. Vienam iš mūsų tai buvo ir paskutinė pergalė.
2009 metų vasarą “Sakalai Ultras” neteko anapilin išėjusio savo ilgamečio bendražygio Dariaus Stoškaus, geriau tribūnos bičiuliams žinomo Šuriko pravarde. Pagerbdami draugo atminimą, “Sakalai Ultras” nuo 2010 metų rengia fanų turnyrą, kuriame ištikimiausi sporto aistruoliai kovoja dėl Dariaus Stoškaus taurės. Pirmąjį turnyrą laimėjo „Lietuvos Ryto“ fanų komanda, “Sakalai Ultras” liko ketvirtoje vietoje.
Per neilgą, bet turiningą savo gyvavimo istoriją jau spėjome aplankyti daugelį Europos šalių, nepraleidžiame mylimos komandos varžybų, kad ir kur ji žaistų, bene vieninteliai vis dar esame nuolatiniai Lietuvos krepšinio rinktinės pergalių palydovai, todėl pelnytai galime vadintis Lietuvos krepšinio fanizmo lyderiais.